Medicinos ir aksesuaro jungtis yra palyginti nauja, dar nelabai išplėtota, tačiau, galima teigti, vartotojui naudinga ir labai aktuali veiklos sfera. Šiandienos medicininiai įtvarai dažniausiai gaminami atsietai nuo nešiotojo – daugiau galvojant apie ligą, o ne apie pacientą, kuris įtvarą nešios. Svarbiausia įtvaro funkcija tampa sveikatinimas. Nesiekiama įtvaro personalizuoti, pritaikant prie žmogaus gyvenimo būdo, įpročių ir estetinio suvokimo. Gaminant nebandoma atsižvelgti į paciento psichologinę ar socialinę būseną nešiojant šią medicinos priemonę. Čia iškyla labai svarbi ir jautri trokštamumo nešioti ir teigiamo psichologinio poveikio problema – dėvint medicininį įtvarą svarbi ne tik nešiotojo fizinė būklė. Kaip tik sveikatinamasis aksesuaras, kuris sujungia medicinos ir estetikos sritis, atlieka gydomąją ir puošybinę funkcijas, puikiai atspindi šiuolaikinio žmogaus gyvenimo poreikius. Jie gali padėti žmogui, turinčiam negalią, reprezentuoti savo asmenybę, patirti teigiamas estetines emocijas ir pozityvias aplinkos reakcijas, o tai pagerina ligonio sveikatinimo galimybes. Mano sukurta sveikatinamųjų aksesuarų – įtvarų kolekcija „From object to subject“ būtent ir atliepia šias idėjas. Tai šiuolaikinių aksesuarų kolekcija, atspindinti nešiotojo asmenybę ir turinti ne tik estetinę, bet sveikatinimo funkciją. Šiuo darbu noriu kalbėti apie sumenkusios žmogaus, turinčio sveikatos sutrikimą, savivertės problematiką, kvestionuoti žmogaus neįgalumo ir neįgaliojo atskirtumo nuo šiuolaikinės visuomenės tematiką. Mano kūrybos siekis yra rasti būdą, kaip humaniškai ir socialiai atsakingai parodyti žmogaus negalią, kad aplinkiniai ir pats žmogus galėtų ją suvokti ne kaip trūkumą, o kaip išskirtinį, žmogaus identitetą žymintį bruožą, galintį net sustiprinti savivertės jausmą.
