Dešimtą kartą vyksiantis „Jaunojo dizainerio prizas“ – tęstinis renginys, startavęs kaip pradedančiųjų dizainerių konkursas ir tapęs į plačiąją auditoriją orientuotu dizaino renginiu. Projektas supažindina su Lietuvos dizaino kūrėjais, dizaino kūrimo procesais, skatina visuomenę suprasti dizaino reikšmę, jo teikiamas galimybes ir naudą skirtingose srityse, taip pat vertinti dizainą kritiškai. „Jaunojo dizainerio prizas” parodos vizualine komunikacija šiais metais siekta išlaikyti tęstinumą ir suteikti formalią, bet tuo pačiu neužgožiančią struktūrą. Kuriant jubiliejinę parodos ekspoziciją, buvo remtasi tarpinės erdvės – laiptinės principu. Parodos salė – stačiakampio formos, įstrižai perskirta laiptus primenančia konstrukcija, talpinančia didžiąją dalį tūrinių eksponatų. Skirtingų aukščių pakopos pagamintos naudojant Vilniaus Dailės Akademijos jau turimus resursus: parodos architekto Vlado Suncovo anksčiau sukurtą daugiafunkcinę XYZ eksponavimo sistemą ir standartinius institucinius stalviršius. Toks ne perteklinis medžiagų ir formų naudojimas ekspozicijoje pasirinktas, siekiant pabrėžti šiandieniniame dizaine vyraujančią tvarumo svarbą. Vertėtų pabrėžti, kad dalies dalyvių kūriniai sukurti iš perdirbtų medžiagų. Naudojant tik šaltą, bendrą apšvietimą ir atidengiant konstrukcinius „griaučius“, keturiolikos skirtingų jaunųjų dizainerių kūriniai sujungiami į permatomą visumą. Atskiri skaitmenimis suskirstyti stalviršiai ir ant sienų kabantys vienodo formato informaciniai plakatai leidžia lengvai atskirti kūrinius vieną nuo kito. Parodos architektūra - tai pereinama erdvė: tarp vidaus ir išorės, tarp privataus ir viešo, tarp individualaus kūrėjo ir rinkos. Galų gale tarp mokslo institucijos ir dizaino praktikos už jos ribų.
