Odė Rytų Europos miegamiesiems rajonams, kuriuose gyvena didžioji dalis Rytų Europos gyventojų. Tai mūsų namai, formuojantys mus daugiau, nei galime įsivaizduoti. Kiekvienas langas - atskiras pasaulis. Šie susijungdami į visumą virsta miestu ar papuošalu. Gyvendami blokiniuose namuose, galime jaustis izoliuoti savo butuose, bet išties gyvename bendruomenėje - pastatuose, kuriuose mus skiria tik sienos. Ši kolekcija klausia, kas yra mūsų namai ir ar gerai juos pažįstame? Izoliuodamiesi daugiabučiuose, tarytum negalime pabėgti iš bendruomenės, nes pats daugiabutis ją sukuria kaip duotybę. Esame įtraukti į socialinį burbulą, net jei to ir netrokštame. Mes negalime ištrūkti iš bendruomenių, net atsiskirdami. Ši kolekcija - groteskiška istorija apie mūsų namus ir mus pačius. Apie vienatvę minioje, nenumaldomą, nevalingą norą priklausyti. Priklausomybė kažkam - bendruomenei ar sau, atkeliauja per miesto ir juvelyrikos dizaino prizmę. Šie papuošalai tarytum erdvė, kurioje renkamės būti, nors ne visada tai pripažįstame. Kitu kampu pažvelkime į miesto dizainą ir jo įtaką žmogui. Į mūsų privačius gyvenimus, kurie tarytum nulemti dizaino ir miesto. Kolekcija atkartoja daugiabučių motyvus, susiliejančius su žmogumi ir keičiančius. Mes kasdien esame izoliuoti minioje. Vieniši bendruomenėse arba vieni, bet ne vieniši. Rytų europos daugiabutis it ikoniškas šiuolaikinio gyvenimo simbolis, galintis įvardinti mūsų būsenas, siekiamybes ir baimes bei kartu, saugantis mus nuo mūsų pačių.
